spirgulys

spirgulỹs sm. (3^a) 1. Rš, Dkšt žr. spirgas 1: Valgyk nuogaliai, nerankiok spirgulių̃ Ktk. Gal blynų valgysi su spirguliaĩs? Mlt. Duok man vieną spìrgulį Dglš. Supilk košėn ir spìrgulius Ut. ^ Kaip spirgulỹs mergiotė: tik juda, tik juda Ob. 2. prk. karščiavimosi, pykčio priepuolis: Gal tau spirgulỹs įsimetė, kad teip spirgini Sb. Nelieskit – spìrguliu susirgo Sb.